Trumpa tibetietiško gydymo mantromis istorija
Iki pat VII mūsų eros amžiaus teritorija, kurią dabar vadiname Tibetu, buvo padalinta į 7 atskirų genčių žemes.
Karalius Srongstan Gampo (617-650) sujungė Tibetą į vieną valstybę, vesdamas aplinkinių genčių princeses, taip pat – imdamas į žmonas nuotakas iš Indijos ir Kinijos. Kai karalius Srongstan Gampo apjungė Tibetą, jis daug dėmesio skyrė medicinai ir astrologijai. Taigi, buvo skaitinami mainai su kaimyninėmis valstybėmis, į Tibetą kviečiant gydytojus iš Indijos, Kinijos, Persijos. Kiekvienas gydytojas buvo prašomas parašyti traktatą, kuriame apibendrindavo savo šalies medicinos žinias. Visa tai buvo apjungta į 7 tomų tekstą, žinomą “Mijig-Tsoncha” (arba – “Bebaimis ginklas”) pavadinimu. Pati žinomiausia Užuojautos mantra – Om mani padme hung – į Tibetą buvo atnešta ir pradėta naudoti karaliaus Srongstan Gampo laikais.
Karalius Trisong Deutsen (718-785) į Tibetą buvo sukvietęs daug žinomų gydytojų į pačią pirmą žinomą medicinos konferenciją Samye, kuri tęsėsi kelias dienas. Konferencijoje dalyvavo gydytojai iš Indijos, Kinijos, Persijos, Rytinės Turkijos ir Nepalo.
Šis karalius puoselėjo Tibeto mediciną, tačiau jis yra prisimenamas ir todėl, jog į Tibetą pakvietė didžiausią dvasinį mokytoją Guru Padmasambhavą. Guru Padmasambhava Tibete pradėjo Vadžrajanos budizmo filosofijos mokyklą. Vadžrajana taip pat vadinama mantrajana. Mantrajana sudaryta iš aštuonių didžiausių tantrinių mokymų, taip pat – iškilių mantrų mokymų.
Tibete budizmą praktikuojantys asmenys yra skirtomi į dvi grupes: priklausantys vienuolynų tradicijai (jie atskiriami pagal raudonus drabužius ir skustas galvas) ir praktikuojantys pasauliečiai (tradiciškai nešiojantys baltus drabužius ir auginantys ilgus plaukus). Šie baltai apsirengę pasauliečiai jogai yra vadinami Hgapkais. Taigi, Vadžrajana yra Nhapgku praktika.
Yuthok Yongten Gonpo vyresnysis (708-833) yra vadinamas Tibeto medicinos tėvu. Jis gimė gydytojų šeimoje ir pradėjo praktikuoti mediciną jauname amžiuje, gaudamas daug mokymų ir perdavimų iš savo tėvo.
Būdamas 10 metų amžiaus jis laimėjo debatus prieš daugelį didžių gydytojų ir vėliau tapo pačiu gerbiamiausiu Tibeto gydytojų.
Kartu su savo tėvu Yuthok keliavo po Tibetą, taip pat – po Kiniją ir Indiją. Jis studijavo ajurvedą ir budizmą; surinko daug tekstų, kuriuos atnešė ir į Tibetą. Jo tyrimų ir mokymų kulminacija laikomas tekstas “Džud ši” (“Keturios tantros”) – svarbiausias kada nors parašytas Tibeto medicinos tekstas, kuriame yra sudėti visi Tibeto medicinos žinių pagrindai.
763 metais Yuthok Yongten Gonpo vyresnysis įkūrė pirmąjį Tibeto medicinos institutą, pavadintą Manlung Tanadug. Jo vadovaujami institutą baigė 300 gydytojų. Savo mokinius jis siuntė dirbti į įvairiausias Tibeto vietas, kad jie suteiktų reikalingą pagalbą, o tai pat ir propaguotų tibetietišką medicinos mokslą. Jis taip pat buvo Tibeto karaliaus Me Agtsom gydytojas, vėliau gydė ir kitą karalių Trisong Deutsen. Paskyręs visą savo gyvenimą Tibeto medicinai, jis yra laikomas Medicinos Budos emanacija, todėl daugelis Tibeto gydytojų kreipiasi į jį pagalbos savo praktikose.
Yuthok Yongten Gonpo jaunesnysis (1126-1202) yra 13 Yuthok linijoje ir manoma, jog jis yra Yuthok Gonten Gonpo vyresniojo reinkarnacija. Jis pradėjo mokytis medicinos būdamas 8 metų amžiaus, o būdamas 10 jis gavo visus mokymus pagal “rGyud bZhi” (“Keturios tantros”). Yothok kelis kartus lankėsi Indijoje, ten atliko tyrimus bei mokėsi, tuomet grįžęs perrašė “Keturias tantras”. Jo peržiūrėtas tekstas yra nepakitęs iki šių dienų.
Dirbamas kartu su savo mokiniais, Yuthok parašė daug praktinių tekstų, kurie yra suskirsyti į kelias mokymų dalis “Cha-lag bCo-brGyad” (“Aštuonios Tibeto medicinos šakos”). Taip pat jis atsižvelgė ne tik į klininikę veiklą, bet ir akcentavo dvasinės praktikos svarbą. Jo esminis tekstas “Yuthok Nyingthig” atskleidžia mokymus, kuriais remiasi visa jo linija, būtent – mokymai apie klinikinės medicinos ir dvasinės praktikos vienybę. Šiame tekste jis duoda nurodymas apie jogą, mantras ir meditacijos praktikas, taip pat nurodo, kaip visus šiuos metodus integruoti į medicinos praktiką.
Yuthok sakė, jog norėdamas tapti įgudusiu gydytoju, pradedantysis gydytojas visų pirmiausia (dar prieš pradėdamas gydyti kitus) turi praktikuoti pažindamas pats save – savo kūną ir protą. Pats Yuthok buvo pasiekęs aukštą realizaciją, o palikdamas šį pasaulį įgijo Vaivorykštinį kūną.