Tradicinė Tibeto medicina – apžvalga
Tradicinė Tibeto medicina – natūralios, holistinės medicinos mokslas, nagrinėjantis ir gydantis žmogaus kūną, protą ir dvasią kaip vienumą.
Tradicinė Tibeto medicina apima filosofijos, kosmologijos ir subtiliosios anatomijos sistemas bei dvasinę praktiką.
Tradicinė Tibeto medicina apima gilias anatomijos, fiziologijos, embriologijos, patologijos, diagnostikos ir gydymo metodų žinias, taip pat – išsamią homeopatinę farmakopėją bei išorinės terapijos metodus, kol kas mažai žinomus Vakaruose.
Nors ir tradicinė Tibeto medicina yra viena seniausių pasaulyje gydymo sistemų, ji gali būti efektyviai praktikuojama šiuolaikinėje visuomenėje.
Tradicinės Tibeto medicinos tikslai yra šie:
- Prevencija. Esminis tradicinės Tibeto medicinos tikslas yra ligos prevencija, laikantis teisingo gyvenimo būdo bei dietos. Šiuolaikiniame pasaulyje dauguma chroniškų ligų atsiranda dėl proto būsenos, neteisingo gyvenimo būdo ir netinkamos dietos disbalanso. Diabetas ir kraujotakos ligos yra gerai žinomi pavyzdžiai.
- Gydymas. Susergama atsirandus disbalansui. Tuomet būtina atkurti balansą, atsižvelgiant į priežastis bei pasėkmes. Tai reiškia, kad visų pirmiausia būtina įvertinti dietos ir gyvenimo būdo faktorius, o vėliau taikyti gydymą augaliniais preparatais bei išorinės terapijos metodais.
Ką tai reiškia – ‘balansas’ ir ‘disbalansas’?
Balansas reiškia kūno, energijos ir proto harmoniją. Iš jų pati svarbiausia yra energija, nes tai – gyvybiškai svarbi jungtis tarp kūno ir proto. Kai ši gyvybinė energija tampa išbalansuota, fizinis kūnas bei protas taip pat praranda balansą, o dėl to išsivysto liga.
Geras balansas reiškia sveiką kūną, aiškų ir ramų protą bei gyvybinę energiją.
Disbalansas atsiranda kaip negatyvių priežasčių pasėkmė. Tradicinėje Tibeto medicinoje priežastys yra klasifikuojamos į pirmines ir antrines. Pirminės priežastys visada atsiranda dėl negatyvių ar destruktyvių proto būsenų, tokių kaip pyktis ar agresija, geidulys, aklas prisirišimas bei kvailumas. Antrinėmis priežastimis yra laikomi tokie faktoriai kaip netinkama dieta bei gyvenimo būdas.
Kas yra energija?
Tradicinėje Tibeto medicinoje terminas ‘energija’ apibrėžia dinaminę jėgą, kuri yra visos gyvybės šaltinis, apimant tiek mikro, tiek makro kosmosą. Fiziniame kūne tai yra psicho-fizinė gyvybinė jėga.
Ši energija atsiranda iš Penkių elementų: erdvės, vėjo, ugnies, vandens ir žemės.
Erdvės esminė charakteristika yra tuštuma arba potencialumas kaip galimybė įvykti viskam; vėjas išreiškia judėjimo, augimo ir vystymosi savybę; ugnis turi tokias savybes kaip greitis ir karštis, dėl kurių vyksta brendimo procesas; vanduo turi takumo bei darnumo savybes; žemė turi kietumo ir stabilumo savybes.
Šie penki elementai gali būti glaustai apibendrinti kaip trys esminės savybės, dar kitaip vadinamos trimis Skysčiais. Trys skysčiai tai – tulžis, gleivės ir vėjas, kurių kiekvienas atitinkamai pasižymi karčio, šalčio ir neutraliomis savybėmis.
| TIBETIETIŠKAI | SKYSTIS | ELEMENTAS | SAVYBĖ | PAGRINDINĖS FUNKCIJOS KŪNE |
|---|---|---|---|---|
| Lung | Vėjas | ErdvėOras | Judėjimas |
|
| Tripa | Tulžis | Ugnis | Karštis |
|
| Badkan | Gleivės | VanduoŽemė | TvirtumasSusiejimas
Takumas |
|
Diagnostika tradicinėje Tibeto medicinoje
Tradicinės Tibeto medicinos sistema naudoja tris diagnostikos metodus:
- apžiūra (Tib. Tava). Tai reiškia žiūrėti, stebėti.
- palpacija (Tib. Rekpa). Tai reiškia liesti.
- atvejo istorija (Tib. Driva). Tai reiškia užduoti klausimus.
Apžiūra (Tib. Tava)
Tikslinga apžiūra apima paciento kūno formos ir apimties, taip pat – kūno kompleksijos įvertinimą; taip pat yra atidžiai įvertinami jutimo organai, ypač skiriant dėmesį liežuvio charakteristikoms. Toliau detaliai analizuojamas šlapimas, nes jis laikomas svarbiausiu ligos diagnozavimo faktoriumi.
Šlapimo analizė pagal tradicinę Tibeto mediciną
Tradicinė Tibeto medicina nurodo devynis svarbius kritetijus, pagal kuriuos yra analizuojamas šlapimas.
Pirmieji keturi aspektai yra įvertinami, kai šlapimas dar yra šiltas, būtent – spalva, garavimas, kvapas ir burbuliukų (ne)buvimas.
Du aspektai yra vertinami vėsimo stadijoje – tai nuosėdų formavimasis ir riebalų (ne)buvimas paviršiuje.
Kai šlaipmas atvėsta, jis pakeičia spalvą. Reikia fiksuoti laiką, per kurį pakinta spalva, taip pat – kaip ji pakito ir kokia yra atšalusio šlapimo spalva.
Kiekvienas iš šių aspektų suteikia informaciją apie tris organizmo skysčius ir kūne vykstančius metabolizmo procesus.
Palpacija (Tib. Rekpa)
TTM palpacijos (lietimo) menas apima dvi sritis:
- pulso diagnozė.Pulso skaitymas yra labai svarbus ir sudėtingas diagnozės metodas, aktyviai praktikuojamas daugumoje Rytų medicinos sitemų. Tačiau reikia pastebėti, kad Tibeto medicinos naudojamas būdas nuo jų skiriasi. Pulso diagnostikoje yra du svarbūs aspektai – pulso skaitymas, siekiant individualiai įvertinti kūno ypatybes, ir pulso skaitymas, nustatant patologijos priežastį.
- jautrieji taškai.Šiuo diagnozavimo metodu identifikuojamos skausmingos vietos, nurodančios ligos židinį. Kiekvieno skausmingo taško palpacija parodo ryšį su susijusiais organais. Tai ypač tinka taškams, išsidėsčiusiems išilgai stuburo ar galvoje.
Atvejo istorija (Tib. Driva)
Tai yra informacijos rinkimo procesas, kurio metu pacientui užduodami klausimai, siekiant nustatyti sutrikimo požymius ir simptomus. Siekiama sužinoti asmens apie dietą, elgesį bei suprasti galimas sutrikimo ar ligos priežastis.
Yra trys pagrindiniai aspektai, kuriuos būtina išsiaiškinti interviu metu:
- dabartiniai paciento simptomai
- paciento požiūris į simptomų priežastis
- paciento reakcija į maisto ar išorinių sąlygų pasikeitimus.
GYDYMO METODAI TRADICINĖJE TIBETO MEDICINOJE
Tradicinėje Tibeto medicinoje yra keturi gydymo metodai: dieta, gyvenimo būdas, vaistai ir išorinė terapija.
Dieta
Anot tradicinės Tibeto medicinos, žmonės privalo žinoti savo kūno tipą tam, kad galėtų laikytis dietos, padedančios palaikyti balansą.
Dieta gali būti pritaikyta pagal skirtingus dispalanso tipus, priklausomai nuo to, kokia negalavimo prigimtis (šaltis ar karštis) ar patologijos priežastis remiantis Trijų skysčių sistema.
Yra kelios svarbios taisyklės, kurių laikantis palaikomas gyvybingumas ir gerovė: subalansuota mityba, natūrali dieta, mažas kaoloringumas ir nuosaikus mėsos vartojimas, vengiant itin saldaus ar sūraus maisto. Alkoholį vartoti rekomenduojama nuosaikiai.
Šiuolaikiniame gyvenime rekomenduojama vengti greito, kaloringo, marinuoto, konservuoto maisto bei gėrimų (ypač vaikystėje), kad būtų išvengta ligos pradžios.
Gyvenimo būdas
Tibeto medicina sveiku gyvenimo būdu mano esant tokį gyvenimo būdą, kai kiekvienas gyvenimo momentas – veikla, miegojimas, valgymas, sėdėjimas, darbas – yra sąmoningas (o ne paprasčiausias veiksmų atlikimas!).
Gyvenamoji aplinka taip pat turi atitikti žmogaus tipą, o būtent – žmogus turėtų gyventi subalansuotoje harmonijoje su gamta. Labai svarbu kvėpuoti grynu oru, namuose turėti tinkamą apšvietimą ir vengti ekstremalaus temperatūrų svyravimo.
Labai svarbu, kad žmogus skirtų laiko tokiems užsiėmimams kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, mažinantys fizinį ir protinį stresą, kuris yra pirminė visų ligų priežastis.
Vaistai
Tibeto farmokopėjoje natūralūs augalai, žolės, laukinės gėlės yra naudojamos dėl jų gydomųjų savybių. Taip pat naudojami įvairūs mineralai, keletas augalinės kilmės elementų. Dauguma šių substancijų galima rasti visoje Azijoje, tačiau kai kurios jų randamos tik Tibeto aukštikalnėse. Dėka ypatingų gamtinių sąlygų šie ingredientai yra ypač švarūs.
Tibetietiški vaistai yra gaminami laikantis dviejų esminių principų – skonio ir gydančios galios. Gydytojai tiria įvairių substancijų skonius ir kuria įvairius vaistus – ši praktika žinoma kaip vaistingųjų elementų komponavimas pagal skonį. Kiekvienas Materia Medica komponentas turi prigimtinę galią, nepriklausomai nuo skonio – šis būdas vadinamas vaistingųjų elementų komponavimų pagal Galią. Remdamiesi senaisiais tekstais ir gausybe Tibeto medicinos receptų, Tibeto gydytojai gamina abiejų tipų vaistus.
Tibeto vaistams būdinga tai, jog juos sudaro daugybė komponentų – jie žinomi dėl daugiakomponentės formulės. Paprasčiausias preparatas gali būti sudarytas iš 10 elementų, o sudėtingesni vaistai gali būti sudaryti ir iš 70 elementų. Gydomieji preparatai gali būti patiekiami kaip piliulės, milteliai, nuovirai, koncentratai, kremai ar losjonai.
Dabartiniu metu naudojama apie 500 medicininių formulių. Šios formulės (arba kitaip – vaistai) atstato trijų Skysčių pusiausvyrą. Šiuolaikinės mokslo studijos įrodo Tibeto vaistų efektyvumą.
Išorinė terapija
Tradicinė Ttibeto medicina fizinę sveikatą apibūdina kaip trijų skysčių balansą. O specifiniai išorinės terapijos metodai gali padėti atstatyti šį balansą, todėl tradicinė Tibeto medicina apima gausybę išorinės terapijos metodų, kartais apjungiant keletą iš jų.
- Masažas – Ku NjeKu Nye yra tradicinis Tibeto masažas, kurį galima naudoti ir ligos prevencijai, ir ligos gydymui. Veikiami specifiniai taškai ir meridianai, taip pat – naudojami gydomieji augaliniai aliejai.
- Akupunktūra – TurcheŽinios apie Tibeto akupunktūrą buvo prarastos daugeliui metų, tačiau gyd. Nidos Chenagtsang dėka šis gydymo menas yra atgaivintas. TTTMA didžiuojasi galėdama pristatyti Tibeto akupunktūros mokymų tradiciją. Nuo kinų akupunktūros sistemos tibetietiškoji skiriasi pagal taškų ir meridianų naudojimą.
- Karščio terapija – MetsaKarščio terapijoje naudojamas sudžiovintas, susmulkintas ir į konusą suformuotas augalinis mišinys, kuris yra smilkomas, taip karščiu veikiant tam tikrus taškus.
Tai vienas pagrindinių išorinės terapijos metodų gydant sutrikimus, kurių priežastis yra šaltis: virškinimo problemoms, medžiagų apykaitai, skausmui malšinti. Yra 20 gydymo karščiu būdų, kai naudojami skirtingi preparatai. Gydymas karčiu yra unikalus metodas dėl jo siūlomos įvairovės.
- Taurės – MebumTibeto medicina tradiciškai naudoja varines taures, gydant skaudančias vietas ir siekant palengvinti skausmus bei šalinant energijos blokus.
Taip pat tradicinė Tibeto medicina naudoja ir mažiau žinomus išorinio gydymo metodus:
- Augalinių vonių terapija – Lum
- Kraujo nuleidimas – Targa
- Kompresai – Duk
- Pagaliuko terapija – Yuk Cho
- Mongoliškasis gydymas karščiu – Hor Me
Mokymo kursų unikalumas
Gydytojas Nida Čenagtsang – talentingas mokytojas, kvalifikuotas tibetietis gdytojas, mokantis Tibeto medicinos Vakarų šalyse. Šio gydytojo žinios nėra abstrakčios – jis išsaugojo tibetietišką autentiką. Tibeto medicinos kursas vyksta pagal didžiojo gydytojo Yuthokos (XII a.) darbus, o svarbiausia – laikomasi visų etinių taisyklių, kuriomis turi vadovautis gydytojas ir dvasiškai pažengęs žmogus.
Tibeto medicina priklauso visiems Žemės gyventojams ir kaip natūralus bei ekologiškas požiūris į sveikatą gali suteikti didelę naudą kiekvienam, nepriklausomai nuo tikėjimo ar tautybės.